tiesiogus

tiesiogus, -i adj. 1. Kos56 tiesus, nekreivas: Kožnas pakalnis bus išpildytas ir kožnas kalnas ir kalnaitis bus pažemintas, ir kreivė (keliai) bus tiesiogiais, ir nepraminti bus pramintais keliais Ch¹Luk3,5. O Viešpats (tarė) jop: – Kelkis o eik ūlyčion, vadinamon tiesiogia Ch¹ApD9,11. | prk.: Tas kelias tiesiogus, tačiau teisingas ir tikras Vr. 2. atviras: Dalba, žmogus iš prigimimo tiesiogus ir naiviškas, jokiu būdu negalėjo prisidėti prie viršaičio nusiminimo padidinimo rš.